Gyvenimas netekus savo namų – prisitaikyti, reikalauti ar laukti?

Po gaisro savo namų netekę Vitalija Vainickienė ir Rimantas Skvireckas iš Eiskudžių kaimo persikėlė į socialinį būstą Kvetkuose. Pora dėkoja Papilio seniūnijai už suteiktą pastogę, tačiau iki oraus gyvenimo naujuose namuose, anot jų, dar daug trūksta: nėra kur praustis, nėra net kur bulvių pasidėti, o svarbiausia, kad būstas, esantis prastos būklės daugiabutyje, vieną dieną gali būti užlietas ar net sugriūti.

Iš pleškančio namo išbėgo „kaip stovi“

Gaisras Eiskudžių kaime, gyvenamajame name, kilo gegužės mėnesį. Viename trobesio gale gyvenęs aklas vyriškis sudegė, o kitame gale gyvenusi pora, šio straipsnio herojai, spėjo išsigelbėti. „Buvo apie pirma valanda nakties, kai prabudau nuo spragsėjimo. Jokių dūmų neužuodžiau. Jungiu šviesą virtuvėje – nedega, vonioje – nedega, užuolaidą atitraukiu – šviesu. Supratau, kad namas dega. Pakėliau Rimą ir išbėgome. Aš dar spėjau šlepetes apsiauti ir telefoną pasiimti, o jis išbėgo basas“,- pasakojo Vitalija.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

Gyvenimas netekus savo namų (5 nuotr.)

Vitalija pasirodė dubenį, kuriame prausiasi, o šį indą jai atidavė kaimynė.

V. Leščinskienės nuotr.

Sudegus nuosaviems namams, Vitalija Vainickienė ir Rimantas Skvireckas apsigyveno buvusiame medicinos punkte Kvetkuose, tačiau esamos sąlygos naujakurių netenkina, bet pas vaikus apsistoti irgi nenori.

V. Leščinskienės nuotr.