V. Leščinskienės nuotr.
Vabalninkietis Dalius Ruplėnas, dailiai iš vytelių pinantis ir turguje parduodantis krepšius, šio amato ėmėsi ne tiek dėl pajamų, kiek malonumo pabendrauti su žmonėmis.
Naujausios
Senelio rekordo dar nepasiekė
D. Ruplėno senelis, šio amato giminėje pradininkas, buvo nepralenkiamas. „Tarsi taisyklė: kasdien – kesalys. Nupina ir meta ant viršugryčio. Kas ateina pirkt – parduoda, o jei mato, kad žmogus neturi iš ko pirkt, tai padovanoja. Visiem visko užteko“,- porino pašnekovas ir užsiminė, jog senelio „rekordo“ dar niekaip negalintis pasiekti.
D. Ruplėnas pirmąjį krepšį savarankiškai nupynė dar būdamas dvylikametis. „Šiandieniniam dvylikamečiui vargu ar tai būtų įdomus toks užsiėmimas“,- nusikvatojo jis.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com
Krepšių pynėjas (7 nuotr.)
Dalius Ruplėnas sako, kad gėlių mylėtojai perka didžiausius krepšius, nes šie atstoja ekologišką vazoną.
V. Leščinskienės nuotr.
Visi krepšiai „gimsta“ namuose, meistro Daliaus Ruplėno virtuvėje žiemą.
V. Leščinskienės nuotr.
Vabalninkietis Dalius Ruplėnas, dailiai iš vytelių pinantis ir turguje parduodantis krepšius, šio amato ėmėsi ne tiek dėl pajamų, kiek malonumo pabendrauti su žmonėmis.
V. Leščinskienės nuotr.
Turėdamas laiko, Dalius Ruplėnas lekia krepšiais prekiauti turguje mugėse ar susibūrimuose, o čia jis – šventėje Šukionyse.
V. Leščinskienės nuotr.
Dalius prekiauja ne tik krepšiais, bet savo rankomis gamina ir kotais šluotoms, dalgiams, kastuvams, kirviams...
V. Leščinskienės nuotr.
Dalius Ruplėnas rodo krepšio karkasą – pagrindinių lankų „šonkauliai“ sujungiami apipinant vytelėmis ir tai vadinama „rože“.
V. Leščinskienės nuotr.
Krepšių pynimas Daliui Ruplėnui – malonus laisvalaikis, o pagrindines pajamas gauna dirbdamas statybininku.
V. Leščinskienės nuotr.
Komentarai