Naujausios
Ekologinio ūkio šeimininkas patiria nemažai iššūkių
Bertaučių kaime gyvenantis Juozapas Albinas Mulevičius pastaruosius septynerius metus puoselėja ekologinį ūkį. Ūkininkas įsitikinęs, kad ekologija šiais laikais ypač svarbi, bet pastebi, kad norintys tokia veikla užsiimti, turi pasiruošti ir iššūkiams.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Ekologinio ūkio idėja
74-erių Juozapas Albinas Mulevičius, žemės ūkio sferoje dirbantis nuo jaunystės, sako, kad svarbiausia ekologinio ūkio idėja — kultūrų auginimas be chemijos, kurią sudaro trąšos, skatinančios didesnį derlių, ir chemikalai, kovojantys su augalų ligomis bei kenkėjais.
„Cheminės medžiagos turi suskilti, išgaruoti ir nepatekti į žmogaus organizmą, bet matome, kaip jos veikia vabzdžius. Žmogus, žinoma, užvalgęs purkšto kopūsto, nepradės suktis ratu kaip apsvaigusi musė, bet dievai žino, kiek tų likučių yra,“ — abejoja ūkininkas, kuriam, kadaise įgijusiam mokslinio agronomo laipsnį, teko dirbti ir agronomu, ir kolūkio pirmininku, ir profsąjungos vadovu.
Po Nepriklausomybės atgavimo J. A. Mulevičius tėvų žemes iš Pasvalio rajono persikėlė į Joniško rajono Bertaučių kaimą ir ėmė kurti savo ūkį.
Akmenukas priminė trąšų granulę
Žemės nedaug. Dirba 25 hektarus, iš kurių ekologiniai laukai užima apie 16 hektarų. Žemdirbys sako, kad visa turima žemė negali būti užsėta ekologiškai auginamomis kultūromis, nes aplink tokius laukus privalu paliktI 10 metrų apsauginę juostą.
„Nei trąšų, nei pesticidų nenaudoju iš esmės todėl, kad pasižadėjau ir tokia yra šio ūkininkavimo esmė. Jei pasielgčiau kitaip, nusižengčiau savo sąžinei, be to, būtų neįdomu. Dabar aš stebiu, ar pavyks dirbti pagal įsipareigojimus, ar galiu programą įvykdyti, — sako ūkininkas. — Lyginu su kitais žemdirbiais ir jaučiu, kad nesu atsilikęs. Ekologinio ūkio idėja — gera, tai aktualu žmonių sveikatai ir tokios produkcijos reikia auginti.“
Pasak J. A. Mulevičiaus, bet kokį pažeidimą ekologiniame ūkyje lengva nustatyti. Keičiasi augalo spalva, randama trąšų likučių dirvoje. O tikrintojai, kurie į ūkį atvyksta kartą ar du per metus, dirba atsakingai.
„Vienas inspektorius mano lauke rado degtuko galvutės dydžio skaidrų akmenuką, panašų į trąšų granulę. Paėmęs paragavo, bandė kąsti, kad įsitikintų,“ — šypsosi ekologinio ūkio savininkas.
Šernus baidė įjungta radija
Nedideliame Bertaučių kaime su šeima gyvenantis ūkininkas savo laukuose augina vasarinius miežius, žieminius rugius ir žirnius. Tai — viskas. Ekologinėje žemdirbystėje nėra didelio augalų pasirinkimo, gana mažos sėjomainos galimybės. Dar būtų galima sėti garstyčias arba kmynus, kurie yra ir vaistiniai augalai. Tačiau kmynus labai mėgsta šernai, todėl, jei laukai šalia miškų, — o šiuo atveju taip ir yra, — netinka.
„Žirnius irgi šernai ėda. Prieš porą metų radau per visą lauką išvarytą kokių 30 metrų juostą. Išknista. Bandžiau apsiginti savo sukurtomis priemonėmis. Pastačiau akumuliatorių, pajungiau radijuką, kurį įdėjau į seną šaldytuvą. Suradau rusišką programą, transliuojamą visą parą, ir palikau įjungęs. Bet rytą atvažiuoju, žiūriu, iki šaldytuvo laukas išartas,“ — apie miško gyvūnų išdaigas su šypsena pasakoja žemdirbys.
Kova su piktžolėmis
Ekologinio ūkio derlius, dirbant be chemijos, būna perpus mažesnis negu įprasto ūkininkavimo atveju. J.A. Mulevičius pasakoja, kad iš pradžių prikuldavęs po 3 tonas iš hektaro, dabar — 2, kai įprastai iš hektaro nuimamos 5 tonos.
Derlius mažėja, nes dėl menkos sėjomainos tenka rimtai kovoti su piktžolėmis. Jei nepavyksta susitvarkyti, galimi ne tik derliaus nuostoliai, bet ir ūkis nebeatitinka reiklavimų.
„Ypač plinta tuščioji aviža. Todėl tinka sėti žieminius rugius, kurie auga aukšti ir piktžoles nustelbia, o per žiemą tuščioji aviža paprastai iššąla. Žirnius labai puola piktžolės, tad bandau sutankinti sėją,“ — aiškina ūkininkas.
Atsigręžia į senolių patirtį
Ekologinio ūkio savininkas atsigręžia ir į senolių patirtį. Pasak jo, senovės lietuvių, kurie nenaudojo jokių pesticidų, herbicidų, metodika — pavasarį ilgai laukti, kol žemė įšils, kartais net beveik iki Jonų. Anksti pasėti laukai labai apželia.
Todėl J.A. Mulevičius pavasarį lauką kultivuoja ir palieka. Kai pridygsta piktžolių, žemę antrą sykį perdirba, taip pašvarindamas pasėlį. Sėklą sėja tankiau.
Derlių pagerina neseniai ūkininko rastos ekologiškos saulėgrąžų lukštų trąšos, kurios mažai reklamuojamos, bet yra veiksmingos, turi daug kalio, fosforo, mangano, sieros, cinko, vario, mikroelementų.
Derlių ūkininkas lengvai realizuoja. Kiekiai nėra dideli, o ekologiškai augintų žirnių, rugių ar miežių perkančiųjų ratas jau senokai susiformavęs. Yra net atvykstančių iš Vilniaus, bet daugiausia perka vietos ir aplinkinių kaimų gyventojai. Patogu, nes mažai kainuoja pervežimas.
Trukdžiai įdarbinimui
Juozapas Albinas Mulevičius sako, kad prieš kelerius metus ekologiškų ūkių augintojams buvo mokamos geros išmokos — po 1500 litų už hektarą. Tačiau atsiradus prasižengėlių, piktnaudžiautojų, jos „nurėžtos“ per pusę. O išlaidų tenka ir kurui, ir technikos nusidėvėjimui, ir darbininkams.
Užsiminus apie darbininkus, ūkio šeimininkas pastebi, kad retėjančiame, mažame kaime, iš kurio jaunimas lekia į užsienį arba miestą, sunku rasti, ką pasamdyti darbui.
„Darbuotoją priimu, kaip priklauso, sutvarkau visus dokumentus. Tačiau jaunesnių žmonių, norinčių ir gebančių dirbti, trūksta, o vyresniems, kurie jau pensijoje, bet dar turi pakankamai sveikatos ir norėtų prisidurti, nepalankūs įstatymai. Jei pensininkas pas mane uždirbs daugiau kaip 100 litų, jam nubraukiama pensija,“ — problemą kelia ūkininkas.
Pastebėjimai
Bertaučių kaimo gyventojas sako, kad ekologinio ūkininkavimo sutartis sudaroma per ilgam laikui — 5 metams. Juk žmogus gali pasiligoti arba netekti jau minėtų darbininkų. Bet jeigu sutartį nutrauksi, turėsi grąžinti visas iki tol skirtas išmokas.
„Galbūt Žemės ūkio ministras galėtų sudaryti sąlygas, kad esant būtinybei asmuo galėtų nutraukti sutartį be nuostolių,“ — svarsto ūkininkas.
J.A. Mulevičius taip pat pastebi, kad geriau turėti didesnį ūkį, nes mažo — iki 100 hektarų — neįmanoma modernizuoti. Technika kainuoja šimtais tūkstančių ir be kredito neišsiversi, o iš mažo ūkio jo negrąžinsi.
Žiemos monai
Paklaustas, ar ši žiema nepakenks pasėliams, ilgą darbo žemės ūkyje patirtį turintis Juozapas Albinas Mulevičius sako, kad 15 ir daugiau laipsnių šaltis — jau blogiau, bet gali padėti sniego sluoksnis.
„Praėjusiais metais buvo blogai, kai vasario viduryje sniegas nutirpo, pasidarė košė, o paskui staiga užšalo ir augalai neatlaikė tokios temperatūrų kaitos,“ — aiškina Bertaučių kaimo ūkininkas.
Autorės nuotr.
NUOMONĖ: Juozapas Albinas Mulevičius įsitikinęs, kad ekologiški ūkiai labai reikalingi, tik pasiryžusieji tuo užsiimti turi pasiruošti iššūkiams.
RUGIAI: Taip atrodė Juozapo Albino Mulevičiaus ekologiškai auginamų žieminių rugių laukas prieš pat užsningant. Lieka tikėtis, kad sniego patalas apsaugos nuo šalčių.